- keliavertė
- keliavértė sf. (1) Knv žr. keliavėžė: Senai važiuota tuo keliu, jau ir keliavértės užžėlę Vlk. Ratas rituoja keliavérte Vlk. Ratas išejo iš keliavértės Vlk. Keliavértės gilios, sunku važiuot Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.